shatas.lt blogas

Ribas nustatome patys

Siekiant ilgalaikių tikslų, keliaujant laiptelis po laiptelio link išsvajotų dalykų, susiduriame su matomomis ir sunkiai, iš pirmo žvilgsnio suvokiamomis, problemomis. Nepaisant to, jog sunku žengti pirmąjį žingsnį ir pradėti veikti, turi įveikti savo vidines prieštaras, nusistovėjusias normas, o gal būt ir rasti dvasinių jėgų save motyvuoti.

Didžiausias pagalys brukamas į ratus bei stabdantis bet kokį progresą yra kritika. Taigi norėčiau šį įrašą dedikuoti tinkamai reakcijai į šį reiškinį.

[..] mielas skaitytojau, kaip ir ankstesni įrašai, visų pirma jie skirti man,
segmentuoti mano nuostatas ir mintis, o iškart po to tikiuosi jog ir Tau tai
bus naudinga[..]

Kuomet pagal savo prizmę vertiname kitus ir jų atliekamus darbus, darome tai impulsyviai ir negalvodami. Vieni bandys jus nuteikti, jog užsibrėžti tikslai ne jūsų nosiai. Kiti bandys savas taisykles/nuostatas taikyti jūsų asmeninei veiklai. Dar kiti bus pavydūs ir stengsis jūsų svajones paversti vidutiniokams tinkamomis, sumenkinant ir neleidžiant siekti sukurtos vizijos.

Aiškios strategijos sukūrimas.

Be strategijos, jums bus kur kas sunkiau, bus daugiau įtampos ir abejonių. Tuomet kritikams gali lengvai pasisekti ir jūs suklupsite. Sukūrus strategiją, jūs galėsite lengviau atsipūsti, tiesiog galėsite būti užtikrintas jog taip lengvai nepralaimėsite. Kuomet reaguojame į bet kokią kritiką, dažna mūsų pasirenkama strategija yra ignoravimas, konfrontavimas, bandant pakeisti kritiko nuomonę arba iškeliame save aukščiau kritikuojančio ir diskusiją bandome perkelti į kitą lygmenį. Ką be pasirinktumėte, kaip be pasielgtumėte, jums svarbiausia – turėti strategiją. Strategija yra geriausias atkirtis matomai kritikai, ir taip pat geriausias įrankis sukurti vidiniam žinojimui, ką veikiate ir ką darote šiuo momentu.

Atkirtis kritikai.

Dažniausiai taikomas būdas pasitikti kritiką, tai yra būti mandagiu. Jūs turite būti protingai mandagūs. Priverskite save nusišypsoti kuomet žmogus dalinasi savo nuomone. Kritikavimas dažnu atveju nėra žmogaus kaltė, didžiausia žmogaus bėda tai, jog jis bijo staigių pasikeitimų idėjos, arba tiesiog permainų. Baugu, tačiau kartais jie gali būti teisūs. Todėl tiesiog privalote, tai kas yra sakoma įvertinti, o ne išsyk nurašyti kaip netinkamą kritiką.

Kitas ne ką mažiau populiarus būdas yra kovoti su kritika. Tačiau jūsų reakcija neturėtų būti itin kategoriška. Prieštaraudami sunkiai sugebėsite pakeisti kritikuojančio mintis. Geriausias būdas tiesiog atstovėti savo nuomonę, taip įtikinant jog jūsų tikslai ir požiūris yra tikrai tai kuo jūs tikite. Tuomet kritikuojančiam nebus taip paprasta sumenkinti jūsų siekius. Pasakykite kodėl jie klysta, tačiau tai padarykite itin subtiliu būdu.

Vidinės nuostatos, vidinis supratimas.

Nepriklausomai nuo to ar jūs šypsodamiesi primate kritiką ar kertate atsakomąjį smūgį, jūs turite būti nusistatęs viduje prieš neigiamumus. Jūs IGNORUOJATE kritikus, ir darote TIKSLIAI ką esate suplanavęs. Štai ir viskas.

Na gerai, ne viskas. Yra dar keletas dalykų, kuriuos privalu suprasti ir žinoti. Pirma privalote atsikratyti vidinės įtampos, baimės būti vienu. Daugelis žmonių susiduria su tomis pačiomis problemomis, kiekvieną dieną kovoja su tais pačiais iššūkiais. Ir tikrai jaučiasi kuomet jūs esate puolamas, kritikuojamas. Nebijokite to. Žmones valdo baimės.{..}Gera tema?{..}

Antra, jums reikia būdo kontroliuoti jūsų progresą. Kuomet dirbate ties jums svarbiu dalyku ir susiduriate su opozicija, jūs turite žinoti, jog einate teisinga linkme. Tendencingi pasiekimai, kurie veda prie jūsų tikslo. Tam vėl gi reikalinga užrašų knygelė žymėti tai ką nuveikėte.

Galite naudoti bet kokią progreso stebėjimo programą, ar tiesiog popieriuje užrašyti atliktus darbus, esmė yra ta, kad tuomet kai prarandate motyvaciją eiti link didžiųjų savo iššūkių, jums svarbu pažiūrėti kur esate. Ką esate nuveikęs. Tai tarsi atsigręžimas atgal. Vien tam kad galėtumėte judėti pirmyn.

Atsiprašymai.

Ko gero juokingiausias dalykas yra tai jog kritikai klysta ir dažnai klysta. Jie dažnai išsikasa sau duobę. Kuomet praktiškai viskas atsisuka prieš kritikuojantį žmogų ir jūs pasirodote esą teisūs, kritikai turėtų pripažinti jog klydo. Tačiau retai tai įvyksta. Kur kas dažniau jie pasakys jog jūsų pasiekimai yra nieko verti. Akiplėšiškai sakys tai, nors ankščiau leido suprasti kad to padaryti neįmanoma.

Tai klasikinis kritiko veidas, gaila kad tik vienetai ateina ir pasako: “žinai tu buvai teisus, gerai padirbėjai, na o aš klydau.” Labai liūdna, kuomet akivaizdžią tiesą pateikus sulaukiama dar didesnė priešprieša iš kritikuojančio. Tai menko žmogaus pavyzdys. Nesakau kad kritikuoti yra blogai, tačiau reikia tai daryti protingai, kuriant vertę.