Archive for the ‘Fotografija’ tag
Kamilė
Vakaras su Kamile, lengvas fotoaparato ir naujo objektyvo išbandymas. Nikkor 50mm 1.8 D optika tikrai nenuvylė, daug žavesio ir smagumo apturėsiu ateityje fotografuodamas portretus bei įvairius sporto renginius. Smagiai šviesus objektyvas tikrai atitinka savo kainą. Na o žemiau Kamilės lengva foto sesija besiruošiant vasario 16 – osios paminėjimui. O kaip Tu praleisi ilgąjį savaitgalį?
Jūra prie kopų
Turbūt jeigu galėtum vietoj skambių gelbėtojų pranešimų pro didelius mikrafonus leisti muziką, tikrai skambėtų Fred Falke. O ko gero dar ir Mike Snow darbas Animal. Dabar šiuos dalykus galiu sujungti tik vaizduotėje, muzika ausinėse ir vaizdai fotografijose.
Fred Falke Remix – Mike Snow – Animal
Paplūdimys
Šventoji – old hostel
Hotelis vaiduoklis
Įmantrios architektūros pastatas, tikiu kad nevienas atostogaujantis Šventojoje yra matęs šį pastatą ir būsiu nulinčiuotas už tai, jog keliu taip įgrįsusius Šventosios vaizdus.
Užvenčio vasaros šventė
Dviračiais savaitgalį – 200km
Dviejų dienų maršutas prasidėjo nuo BIG’o Vilniaus pakraštyje ir pirmoji kryptis, kurios laikėmės buvo Kernavė. Du dviračiai, du pedaluotojai, dvi kuprinės ant pečių, šiek tiek maisto ir atsigerti. Taip parasidėjo smagus žygis link Ukmergės, o tikslas buvo Deltuva. Nors artimiausias atstumas link Ukmergės apie aštuoniasdešimt kilometrų, tačiau dviračiais tikslą pasiekti pavyko tik po 100km. Taigi į abi puses po šimtą, bendra kelionės trasa du šimtai kilometrų. Jeigu nedalinti atstumo mažomis atkarpomis, tuomet psichologiškai būtų išties sunku pasiekti tai ką buvome suplnavę. Net ne fizinis pasirengimas svarbiausia, kur kas svarbiau išlikti motyvuotam pasiekti tai ką esi užsibrėžęs. Savaime suprantama, kad kyla daugybę pašalinių minčių nebeminti arba numetus dviratį tiesiog ilsėtis. Tačiau nuolatinis palydovas gera nuotaika bei humoras, tuomet viskas darosi šiek tiek lengviau.
Pirmas sustojimas Lubinuose.
Lubinai.
Tuskulėnų dvaras
Pagaliau atsirado nauja kategorija Paveldas. Nauja šiame atsinaujinusiame bloge. Ankstesniame turėjau sukaupęs nemažai įrašų apie Paveldą ir begalės nuotraukų. Reikės pagalvoti rimčiau apie Jų prikėlimą arba perkėlimą iš blogas.lt sistemos. Gal kas turite minčių?
Kvepia pavasariu – fotografija
Žalia žolė
Savaitgalį praleidau kvepiančiame ir aplinkui visur žydinčiame pavasaryje. Ryškios spalvos, akį rėžiantys kontrastai retai sutinkami mieste. Buvo net liūdna ir sunku išvykti iš sodybos. Palikti tą grožį, kurį dabar kuria pavasarinė šiluma. Labiausiai stebina obelų baltumas, balta kaip poprierias lapas ir atrodo jog stebuklinga aplinka supa kuomet kai stebi krintančius it sniegas obelų lapelius. Read the rest of this entry »
Užvenčio peizažai
Užvenčio peizažai - Ganyklos plotai.
Šešuolėlių dvaras
Šešuolėlių dvaras – Lietuvos dvarų pasididžiavimas
Jau kurį laiką tyrinėju Ukmergės rajoną, sėdu ant dviračio ir iš Deltuvos, miestelio netoli Ukmergės (5km Kėdainių kryptimi), keliauju įžymiųjų vietų link. Saulė, švelnus vėjas ir margas dangus, viskas ko reikia gerai kelionei, geroms architektūros fotografijoms bei prisilietimui prie istorijos.
Nors pasirinktas Šešuolėlių dvaro ansamblis gerokai nutolęs nuo Ukmergės ir priklauso Širvintų rajonui, nepasigailėjau numynęs apie 40km
link dvaro [maršrutas: Deltuva – Šešuolėliai I].
Šešuolėlių dvaro žemės priklausė Radviloms, XIX a. dvarininkams Jasinskiams, o šie XIX a. pab. dalį valdos pardavė Končiams. Dvaro rūmus pastatė Petras Povilas Končia. XIX a. pab. – XX a. pr. Architekto Tadeušo Rostvorovskio kūrinys. Nuo 1938m. dvare apsigyvena naujas šeimininkas – Lietuvos kariuomenės pulkininkas Jonas Variakojis. Rūmuose yra kambarys, kuriame pulkininko Jono Variakojo laikais lankydavosi prezidentas Antanas Smetona. Raimondas Petrauskas jo atminimui įrėmino nuotrauką. Sovietmečiu dvaras nacionalizuojamas ir grąžinamas tikriesiems savininkams tik atkūrus nepriklausomybę. Vėliau dvarą nuperka Raimondas Petrauskas, kuris atgaivina stebuklingą istorizmo epochos priemiesčio vilą primenantį pastatą.
Dvarvietėje begalės pastatų: arklidės, ūkvedžio namas, spirito varykla, svirnas, ledainė, tačiau išskirtinis ansamblio objektas – pagrindinis pastatas. Raudonų plytų pastatas atrodo išties įspūdingai, tvarkingos ir vietoje sudėliotos detalės dvarą daro tikrai nuostabiu ir maloniu tiesiog būti. Pasivaikščiojimui skirti takai bei kiek žemiau esantis tvenkinys sudaro nepakartojamą reginį. Angliško kotedžo stiliaus rūmai ypatingi ir nepakartojami, pastatas nėra griozdiškas, anaiptol -elegantiškas ir lengvas.
Kaip ir daugelis dvarų nukentėjusių sovietmečio laikotarpiu, ne išimitis ir Šešuolėlių dvaras. Tačiau kruopštaus darbo dėka, laiko pažeistas pastatas atkurtas iki menkiausių detalių. Interjeras kupinas art nouveau detalių. Nemaži autentiško dekoro elementai išliko, trūkstami elementai atstatyti, ir visa tai buvo daroma konsultuojantis su specialistais bei istorikais, idant būtų išsaugotas tam laikmečiui būdingas stilius. Lubos, kurios restauruotos pagal senąsias technologijas naudojant tik vašką, restauruoti autentiški sienų ornamentai, originalūs lipdiniai ir išlikusios parketo detalės. Antrojo aukšto terasa atstatytą pagal prieš 90 metų darytas nuotraukas. Aplinka alsuoja istorizmo pripumpuotais simboliais.
Tai tikrai vienas gražiausių ir puošniausių dvarų Lietuvoje. Netolimas kaimynas, Taujėnų dvaras, dar tik žengia pirmuosius žingsnius išpuoselėto dvaro link. Na o Šešuolėliai, tuo tarpu, jau pilnu tempu priima įvairiausiu svečius bei pildo jų šventines užgaidas. Lankantis dvare teko būti jau įvykusios šventės liudininku, tai ir gėlių kupinas fontanas, netoli dvaro pastatyta muzikinė scena.
Dabartis tikrai žavi, dvaras beveik nenaudojamas komerciniams tikslams, na tik tiek, kiek patys to nori dvaro šeimininkai ir tai jie teigia darantys jog galėtų
išlaikyti dvarą. Nuo birželio Šešuolėlių dvare vyksta “Kristupo piknikai”. Ne per seniausiai įvyko penktas, jau paskutinis šiais metais “Kristupo piknikų”
renginys. Restauruotame Šešuolėlių dvare vėl lyg prieš šimtą metų aidėjo romansų garsai.
Dvarvietė paliko tikrai neišdildomą ir šilumą skleidžiantį įspūdį. Norisi vėl sugrįžti ir apžiūrėti tai ko nepastebėjai iš pirmo karto. Džiaugiuosi kad Lietuva turi netik įžymių vietų, tačiau ir apie paveldą nusimanančių žmonių, kurie investuoja ne tik savo laiką, bet ir pinigus. Propaguoja kultūrą ir meną istoriniuose objektuose, taip suliedami istoriją su dabartimi.
Važiavau nuo Ukmergės, todėl maršrutas buvo pro Šešuolių miestelį.
Pasitiko netik liepų alėja, bet ir “sprinteriai”, užpuolė greiti šunys, kurie bėga tol kol turi jėgų.
Pirmi mane pasitikę vartai, yra vieni iš dviejų dvarvietėje.
Svečių namai ir kiti ūkiniai pastatai.
Antrojo aukšto terasa atstatytą pagal prieš 90 metų darytas nuotraukas.
Netoli pagrindinio pastato puikuojasi dailūs rožynai.
Tvenkinys su dailiu tilteliu.
Kaip rasti Šešuolėlių dvarą?:
Vykstant iš Vilniaus: Vilnius – Panevėžys – Ryga
- 45km,
sukti dešinėn, link Širvintų. - 4.2 km Sankryžoje sukti
kairėn, link miesto centro. Tiesiai, pagrindine miesto gatve. - 2.3 km Sankryžoje prie
degalinės ir kelio rodyklės “Šešuoliai” sukti dešinėn. - 6.3 km Zibalų kaimas. Pirmoje
sankryžoje sukti dešinėn. Laikytis pagrindinio kelio. Rodyklė
“Šešuolėliai”. - 5.3 km Šešuolėlių I kaimas.
Sukti kairėn link dvaro parko.
Oficialus puslapis : www.sesuoleliudvaras.lt
Paroda @ Nida. 2008 Vasara
VDA : Paroda @ Nida. 2008 Vasara.
Šeštadienį[2008.07.05] Nidoje puikiai praleistas savaitgalis atsipirko su kaupu. Meniškas ir Fotografiškai teisingas savaitgalis. Nidoje dar neatverta paroda pasitiko su skaniu ir nuotaikingu vasaros šarmu.
Pono Dėstytojo Jono kuruojama paroda sudomino netikėtais darbais.
Kas jie ir kodėl būtent tokie padarai atsidūrė parodoje pats Jonas nežinojo.
Dar keistesnės formos skulptūrėlės.
Darbų gausybė, dviejuose angaruose slėpėsi krūva skulptūrų, tekstilės darbų bei metalo lankstinių.
Pagrindinė kompozicija ir labiausiai mane sužavėjęs darbas: ‘Bebrai stato užtvanką’. Detalus ir kruopštus darbas, kuris iš pažiūros yra šakų, molio ir medienos krūva. Vos neužlipau ant šio darbo beplaukiojant po parodos erdvę. Ir tik labiau pasilenkus pastebėjau begalės bebrų. Jie ten knibždėte knibždėjo. Vienoje pusėje keistai rudi, prisitaikę prie medžio, priešingoje – balti ir labai išsiskiriantys.
Tikrai buvau mielai sužavėtas jog 4 ryto galima apturėti tokio pobūdžio menišką patyrimą. Iš parodos išėjome jau švintant. Teko eiti miegoti.
Parodos lankytojai:
