shatas.lt blogas

Tiek išgamų ant šio pasaulio mano dvi, o kartais keturios, akys nėra matę.
O kas su tuo nesutinka, antrą kartą tegul pamąsto. Bet jau šįkart teisingai.
Žmogienai reik drąsos, reik drąsos viskam, ypač sprendimams. O, nejaugi viskas? Sutinku, kad žmogienai  reik drąsos patapt žmogum. Nesijauskit visai laisvi, vien jau dėl to kad išlindot iš gimdos. Tiesa, tikiu kad tie, kurie gimė natūraliai vs. Cezario pjūvis turi daugiau ritmo gyvenime.  Na, gi žinote – judesys, palinkimas, pasisukimas. Juk duoda racijos ar ne taip?
Taigi kai jau žmogus iš žmogienos, galima startuoti ir su asmenybėm. Sakyčiau, per laisvas ir šitas žodis, toks nuvalkiotas nuskalbtas, jau net į afriką tokio nesiųstum.
Netikim?
Pamastom.
Nors mano seneliai rašė ir skaitė mažiau, užtad gerbė daugiau. Tausojo. Gerai, gal daug meilės  juose ir nebuvo, bet jie mylėjo. Tikrai mylėjo. Nes nebuvo pavyzdžių, kaip tai daryti (knygos, tv,  internetas…čia mažiau suprantaniem) ir jie tikėjo tuo ką jautė. Dabar mes to dažnai nesuvokiam.  Kaip tai ko? Na, kad geriausia daryti kaip kaip jauti!!
Filtruoti sunku, tikiu, bet čia yra vinis.
Na ir vėl pamečiau mintį. A, taip – asmenybės. Jas keičia beveidės kredito kortelės.  Man asmeniškai mieliau turėti saujoj du nepažįstamus lakūnus nei šaltą kortelę su įspaudu ir laminatu.
Man geriau skaityti vieną, eilutę ranka, nei 10 geriausių puslapių on-line.
Man dar daug kas geriau. Norėčiau gerti pieną iš tų senų tarybinių butelių – žaliais,  aliumininiais, violetiniais kamštukais.
Fe,  galima pagalvot – nostalgikė atsirado. Na ir tikrai, pripažinau sau, kad man dar nereikia laisvės. Kas iš to, kad visi ją turim. Bet nesuprantam ką su ja daryti. Tai, dar blogiau.
Tikiu, iš to kreivo laisvės pojūčio gimsta nusikaltėliai, kiti išgamos, net ir zuikiai troleibusuose.
Sunku pripažinti ir tai, kad netgi egzistuoja tikimybė, jog vienų europiečių neuronai evoliucionavo lėčiau.
Kodėl natūralu priimti afrikos bendruomenes be teliko ir tualetinio popieriaus, o mat pavyzdžiui lietuvis tai jau tikrai – 100 kilometrų toliau nuo bezdžionės.
Tai ką aš tuo noriu pasakyt?
Atsipalaiduokim. Ir tikrai – NAUJO nieko NESUGALVOSIM. Nebūsiu aš ir  skyriaus vedėja ir ideali žmona, fainiausia motina ir dar tarybos kokios narė, ir dar kokios  draugijos pirmininkė, knygos bendraautorė, vėliau ir autorė ir dar globosiu kokį nors afrikietį, visais keturiasdešimt trimis litais per mėnesį, iš kurių 33 litai bus pervedimo mokestis. Taigi visa tai lėmė, kad vertybių skalė keičiasi šiais laikais. Franklino lūpomis kalbant – reikia norėti mažiau, bet truputį daugiau dėti pastangų.  Šios kreivės proporcijos keičiasi, jos TURI keistis. Reikia dabar suvokti, ne KO noriu,o KO galiu  atsisakyti. ABSURDAS!?! Žinoma!
Geriau būsiu vidutinė, bet su sveika, neiškreipta sąmone.
Taip, deja, vara šiuo metu yra iškreipta sąmonė. Kitas turi – ir aš noriu.
Užtenka mintimis pereiti savo kambarį, savo aplinką ir savo mintis – pusė jų kiekvienam iš mūsų  nėra net indikuotinos! Ką jau kalbėti apie gyvybei būtinus dalykus. Pavyzdys galėtų būti 1euro  parduotuvės, ma**mos akcijos, lojalumo bonusai, lipdukai ir kiti velniai, kurie JAU apsisprendė už  mus. O mes būdami TOKIE LAISVI perkam, nes juk matai, patys pasirinkom kur ir kada tai darom.  Rimta, visiškai!
To nesuvokiant, man juokinga kalbėti apie ekologiją, apie atšilimus, apie taiką, apie daug ką.
Niekas niekam neįdomu, tai domėkimes tik pačiu savim. Mažiau intrigų, mažiau galvos skausmo, mažiau  pinigo ant tabletės ir t.t. ir panašiai.
Viena drąsa mažiau dar nereiškia impotencijos. Kartais reikia prisiminti kokie bejėgiai gimėm ir  toli gražu labai jau visagaliais ir netapom. O kas taip galvoja, sveikinu, tikėti iliuzijomis mes  išmokom patys..